sąprotis

są́protis sm. (1) KŽ supratimas, numanymas: Su są́pročiu kas daro BM38(An). Neturiu aš są́pročio, kaip jį padaryt Rk. Be są́pročio padirbta Ds. Kaip teip būt žmogui viškai be są́pročio! Sdk. Be są́pročio tėvas – muša i muša vaiką Klt. Ir gyvulys turi są́protį Žl. Vieton savinių reikalų žmoguje įsidiegia sąprotis draugijinių jausmų A1884,4.